summer.
vasara LEKIA nežmonišku greičiu.
čekija praėjo įdomiai (viskas iki paskutinės nakties buvo labai ok, o paskui buvo labai žoska ir labai keista).
žonglierių stofkė turėjo būt darbas su biškiu tūso, bet gavos tūsas su biškiu darbo. i like it very much, tik pinigus dar reik atsiimt.
o tundra. nu tipo, iš muzikinės pusės tai nieko ir nesitikėjau, elektronika nelabai man:) o šiaip žonglierių visokių prisižiūrėjau, ir su sava chebra prasitūsinau.
va. bevažiuojant atgal sėmka pasiūlė varyt padėt yagai ruoštis. motina sakė prasičekins, kas ten per festas, ir išleis tik tada, jei viskas ore:) būtų visai fun, >nei savaitę prabūt su tais žmonėm. o žmonės turėtų įdomūs susirinkt.
va. dabar einu nusiplaut kojų ir miegučio, po maždaug dviejų parų nemiegojimo.
next stop – aleksandra, 10d.
gyvenimas tęsiasi.
aš eilinį kartą dingstu iš namų. šįkart – su kursiokais į čekiją.
pailsėjau truputį, pabuvau vilniuj ilgėliau, o dabar vėl tęsiu vasaros linksmybes. iš karto po čekijos – žonglierių stovykla, tundra, mažytė pertrauka, aleksandra, yaga (?) ir visiškai laisvas rugpjūtis (rodos, neilgai jis bus laisvas).
gyventi linksma!
see ya. einu žongliruot (šiand pasaulinė žongliravimo diena!) ir tebūnienaktintis.
istorija nutyli…
…pastarąsias kelias mano gyvenimo savaites sąsiuvinyje. nes šitą blogą skaito pusė šeimos, nu tai tipo.
bet gyvenimas vis linksmėja, ir truputį baisu pagalvot, kad liko beveik tik 2 mėnesiai vasaros, kurie pralėks beprotiškai greit.
tobuli vyrai, apmąstymai ir t.t.
šiand buvo šyza. pagaliau su urte apie viską rimtai pašnekėt.
bet man pasidarė dėl savęs baisu. jei savaitgalį man ieva plovė smegenis, tai urtė šiand bandė sugrąžint pabėgusį mano sveiką protą. o aš nelabai norėjau, kad jis grįžtų. žodžiu, dalykai, patirti savaitgalį, jau turi vieną bonusą – pirmą kartą gyvenime supratau, kiek man reiškia urtė, kiek su ja patyriau, ir kaip man jos dabar mirtinai reikia. jei ne ji, aš jau būčiau kosmose. haha, išaušo urtės valanda gelbėti mane.
bet vistiek, urtė mane įtikino, kad verta man bijot dėl savęs. dabar turėsiu vežiotis visur urtę, kad mane saugotų ir laiku paprotintų.
beje, vienas geriausių urtės pareiškimų – mes su kostia nusprendėm, kad tau reikia vyro – bent jis tave pririš prie žemės. o tada prasidėjo visokios šyza – pirma apie tobulo vyro paieškas man, paskui dar aptarinėjom netoliese esančius visokius žonglierius, o galiausiai bendrom pajėgom su urte nupiešėm paveikslą pagal bendrus pažįstamus, kaip mano atžvilgiu turėtų atrodyt tobulas vyras. buvo juokinga. :) ir dar urtė suprato, kad man surast tinkamą vyrą bus sunku. cha.
bet ši savaitė man skirta visiškai vien apmąstymams. retai kada gyvenime atsitinka tokių dalykų, kurie šitaip priverstų galvot. nu ir šiaip, jo, retai gyvenime atsitinka TOKIŲ dalykų.
p.s. aš tikiuos, kad mano blogas taps niekam neįdomus ir aš ramiai galėsiu čia apie viską rašyt. haha, naivuolė.
telekinesis.
aš nuo šiandienos ryto (tiksliau, pietų – kai pabudau) vis dar taip pat nesėkmingai ieškau žodžių apibūdint viskam. tik vieną kitą atkapstau, bent kiek tinkamą apibūdint situacijai.
bet aš visiškai be žodžių. visiškai užsigliūčinus. čia buvo KOSMOSAS iš pačios didžiausios k. gliūčinantis stage’as, skalbimo mašina, poi sukimas ten, chillas, smegenų plovimas ir t.t.
va va, štai ir pritrūkau žodžių. man mirtinai reik blondės dabar.
vardai.
kadangi smaragde daug dirbu su vaikais, prisiklausau visokių vardų.
ir blyn, arba man taip atrodo (nu, tam tikri vaikai susirenka smaragde), arba šiais laikais kiekviena šeima stengias vaikui sugalvot kuo neįprastesnį vardą. Visokios vilnelės, gruodžiai, vasariai, vėjai, joriai, aronai ir t.t.
Kosmosas, nes tokie vardai man beprotiškai patinka.
ką veikiu pastarosiom dienom.
daug ką veikiu (tik blogo nerašau, haha).
pusę laiko praleidžiu smaragde. šitą darbą myliu, jis veža! šiandien prieš pat išeinant atsitiko labai mielas dalykas – atėjo vaikinukas ‘telekinezės’ lankstinukų. daviau jam, po to jis paklausė, ar šokoladą valgau. pasakiau, kad valgau, ir tada ištraukė schogetten šokolado plytą ir davė sakydamas “tai va, imk, skanaus, su vaikais pasidalink”. awwww, tai buvo beprotiškai miela. :)
licėjus – baigta. reguliariai nebevaikštau, karts nuo karto tik nueinu.
hmm, kas čia dar. miego beprotiškai trūksta. bet nieko, 5nį išsimiegosiu. o tada tikiuos išvykt į telekinezę – būtų nerealus tūsas.
dabar reik sulaukt, kol audrius atvažiuos, atveš raktus. dar reik pabandyt nusirident nuo pečių prievolę sutvarkyt virtuvę, nes jaučiu, kad vis dėl to nepajėgsiu. va.
(puke)
pagaliau galiu drąsiai ir nuoširdžiai pasakyt, kad šiuo metu licėjus užkniso juodai.
tiksliau, ne licėjus, bet mokslai. sesija – viskas ok. pirma savaitė po sesijos – viskas ok. o dabar jau taip užkniso:
1) realiai nebėra tokios motyvacijos mokytis kaip anksčiau (jau įsivaizduoju krūvas moralų iš sesės, kai ji perskaitys šitą sakinį ,) ), nes egzus išsilaikėm, viskas tvarkoj. dabar tik kai kurių mokytojų sąžinės klausimas – pabaigsim kursą ar ne.
2) tą pačią motyvaciją naikina ir tai, kad vieni mokytojai jau mala visišką šūdą (kartais ir dėl to užknisa sėdėt pamokose, nes vistiek NIEKO gero nenuveiki), o kiti mokytojai visiškai rimtai toliau dėsto savo dalyką.
3) galėtų būt ramu – išsilaikei egzus iš VISO PABAIGTO kurso ir ate – atostogos, viskas. o dabar nė velnio niekas nežino, kada tos atostogos, kas bus ir t.t. Šiuo metu džiugina tik tai, kad šią savaitę turėtumėm galiausiai parašyt jau visus darbus (tik lieka nuostabioji fizika ir dar nuostabesnė prancūzų kalba). Iš kitos pusės, likusios savaitės – jeigu vyks pamokos, tai bus visiškas absurdas – laiko gaišinimas.
Bet dar niekad iki šiol nebuvo to jausmo, kad tuoj apsivemsi nuo mokslų tikrąja to žodžio prasme, nes nieko doro vistiek nenuveiki.
Iki vasaros liko 6 dienos.
pokalbis.
Rūta says: gerai, va <…>. Kaip tu?
Vi. says: tobulai
Rūta says: nu tai kaip visada
i like this one.
VKF ‘09
MHM.
savanoriavimas dar nesibaigė, vkf irgi, bet po to dar pamiršiu ką… (o taip nesinori nieko pamiršt).
nes va vakar jau net nelabai smulkmenų atsimenu kas vyko, tik žinau, kad viskas buvo gerai. tik ryža koža iš moksliukų užkniso, kai kurie savanoriai nauji irgi, bet nieko.
o šiand buvo kosminė diena. rytas – vienas tobulųjų. eini ryte miestu, žmonių tik vienas kitas, rankoj kofeino kava, yra dar viena maža smulkmenytė (gūga – ASTROFIZIKA!!). įeinu į sereikas, o ten dar didesnis kosmosas – tuščia, ir per visą parką aidi džiambe garsai – pačiam sereikų gale kokie 7 vaikinukai susėdę būgnais GALINGAI groja. nuostabus efektas.
ryža koža lyg ir malonesnė buvo, nauji savanoriai – gal irgi visai nieko… apskritai, jei ne prastokas oras (nors po to jau ir jis nebetrukdė), viskas būtų buvę turbo. bet ne, ir dabar buvo turbo. žoooodžiu. reik, kad galvelėj mintys susidėliotų.
(dar ir fizikų draugų susiradau. ,) )
va. miela buvo sutikt žmonių iš buvusios vasaros stovyklos dusetose, po to – ir rūtą (su kristijonu, wūhū!).
VIENŽO, kaip mėgdavau sakyt – viskas labai puiku. tikėkimės, kad ryt bus tas pats!
