Tebūnie naktis.

2008-06-23 at 13:10 (pasikultūrinimai)

Mhm.

Renginio visiškai nemačiau, tačiau dėl to nesigailiu.

Tiksliau, beveik nemačiau - pati visąlaik buvau su skautais, mačiau kiną ant žolės, miraklio eiseną, lindy hop’erius, tačiau visus, išskyrus skautus, - tik praeidama, probėgšmais.

Užtat su skautais buvo super! Mano brolis ir kabelis užsikabino už diabolo, pastarasis netgi nusprendė pirkti. Vaikai tūsinosi ant tarzankės ir sūpynių, mūkas ir urtelė buvo užsidegusios pojus (kokia minia aplink jas tada buvo!). Lietus bent jau man netrukdė (tik žaisti diabolo buvo sunkiau).

Iš sereikiškių iškeliavom apie 12h - į sc. Ten vyko ‘afterpartis’, o kadangi interaktyvusis tenisas, kuriame turėjau dirbt nuo 3h, susipakavo ir dingo, likom sc iki ryto.  O 8h grįžau namo ir griuvau lovon.

Vienžo - tebūnie naktyje nebuvau, bet ir gerai.

update: įvyko stebuklas - valgiau makdonalde. vien dėl to, kad nebuvo daugiau kur gaut maisto.

Permalink No Comments

Žygis.

2008-06-16 at 18:59 (skautavimas veža)

Mmm, išsimiegojau, pailsėjau ir šiaip jaučiuos nuostabiai, tai reik ir žygį aprašyt. :)

Ahaaa.. nukeliavau stotin, ir pamačiau, kad mano pranašavimai, kad dalyvių bus tik kokie 6, neišsipildė - dalyvių buvo net 12, o vadovai 6. Ir dar trys turbo dalyviai - šunys. Kad ir kaip bebūtų keista, orių buvo daugiausia.

Įsėdus į traukinį sužinojome iki kur keliausime - iki Švenčionėlių. Nusigavę ten dar kelias valandas paėjėjom ir susiradom nakvynės vietą. Nakvojom pievoj prie upelio, nors kvietė mus ir į diskotekas pakeliui.

Įsikūrę dar ilgai sėdėjom prie laužo ir plepėjom, valgėm ir žiūrėjom, kaip Skerdžiaus šunys-fantastai vis ką nors įsivaizduodami laksto, loja. Kadangi ilgai užsisėdėjom, budėjom tik po valandą. O nuėjus miegot mus pasitiko patys didžiausi mūsų žygio draugai - uodai ir muselės, kurių įkandimus po to gana skaudėjo, ir buvo jų gana gausiai. Ryte pramerkt akis buvo baisu - aplink matydavai gigantišką spiečių muselių ir uodų.

Per maniškį budėjimą dar vienas ’smagus’ nuotykėlis pasitaikė.. Kai budėjau, du broliai dar nemiegojo ir palaikė mums kompaniją. Užsimanė jie pavalgyt ir užsistatė puodą makarų virt ant trikojo. Aš dar truputį apsimiegojus atsisėdau šalia orės, kuri budėjo su manim. Vos atsisėdau, ji pasiūlė man atsiremt į rąstą, ar pasislinkt (nepamenu) ir truputį paslinko savo koją. Geriau būtų neslinkus - netyčia užkliudė trikojį, o šis kaip tyčia nuvirto - ant manęs. Trikojis tai dar nieko, bet ant jo buvo puodas su makarais ir verdančiu vandeniu.. Vienžo, jis nukrito man prie kojų, vanduo išsiliejo ANT kojų. Aš, kaip tyčia dar buvau be batų, tik su kojinėmis, nes prieš tai miegojau, o be batų vaikščiot nebuvo šalta. Tai kai gavau dozę verdančio vandens staigiai šokau iš savo vietos, nusiiminėjau vieną kojinę, nes ant tos kojos pateko vandens. Pažiūrėjau, kad per džinsus vanduo žalos beveik nepadarė, užtat ten, kur užliejo per kojinę, žiauriai skaudėjo. Naktį mačiau, kad bus nedidelė pūslelė, tai pavėsinau vandeniu koją, pavėsinau ir po budėjimo nuėjau miegot.

Ryte atsikėlus pamačiau, kad vis dėl to ne maža pūslelė bus - vis besiplečianti ji galiausiai tapo mažojo kojos pirštelio storio ir per gana nemažą pėdos plotą.. Atrodė bus sudėtinga vaikščiot, bet užsidėjus batus paaiškėjo, kad eit įmanoma.

Kai ryte visi susikėlė, apsižiūrėjo ir pasigyrė įkandimais, pasibaisėjo mano nudegimu, pagaliau išsiruošėm.

Nuo ryto tam tikromis atkarpomis vedė du žmonės pasiėmę į rankas žemėlapį ir kompasą. Prasibrovėm pro miškus ir po to ėjom keliukais. Prieš pietus pradėjo lynot, tačiau nesmarkiai. Kažkuriuo metu apsižiūrėjom, kad teks kirsti kelią per pelkes. Ai, pagalvojom, kame problema - kertam. Tada prasidėjo smagumynai. Pradžioj brovėmės per mišką ir sušlapom neblogai, nes lijo jau kelias valandas. O tada išėjom į pelkes. Žolės vietomis siekė net iki pažastų, nors šiaip visąlaik buvo truputį žemesnės. Dažnai nematydavai kur dedi koją. Taip pat dažnai galėdavai tik pusiau šokinėt ant didelių kupstų, kurie svyruodavo.. Buvo taip smagu ir šlapia, kad net pamiršau savo žaizdą.

Galiausiai išėjom prie geležinkelio, kur mums ir reikėjo. Pradėjo truputį smarkiau lyti, bet visiems buvo nesvarbu - buvom permirkę (ypač priekiniai, kurie skynė per pelkes kelią). Tik tada vėl prisireikė kirst kelią - šįkart žemėlapis pelkių nežadėjo, tai ir nuėjom. Peršokom per upelį ir nukeliavom per pievas, kur vėlgi sušlapom, nes žolės savo dydžiu beveik nenusileido pelkėse buvusioms žolėms. Bet viskas baigėsi gerai ir dar pašlapę toliau keliavom keliais.

Einant prie didesnio kaimelio visai smarkiai įsilijo, tačiau pasidarėm prabangią pertrauką su parduotuve! Kai šiaip ne taip nutempėm visus nuo parduotuvės, keliavom toliau, o neužilgo mus paliko viena orė (kiek girdėjau, jai buvo problemų su kojom, bet nieko teigt negaliu).

Po kelių valandų sustojom prie vieno kalno. Kelio ženkle jis buvo pavadintas Ladakalniu, o ženkle, esančiame prie kalno - Ledakalniu, dėl to ir nežinau kaip jį vadint. Ten ir apsistojom, kiek toliau paėję nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Ir visų mūsų, per dieną sukandžiotų uodų, džiaugsmui, ten nebuvo nei uodų nei muselių! Kadangi įsikūrėm anksti, visi tinginiavom prie laužo, virėmės valgyt ir šiaip nieko doro neveikėm.

Po to Mantas, Mikis, Greta ir aš nuėjom ant kalno paruošti įžodžio vietos. Vieta ten buvo fantastiška - ant aukšto kalno, beveik iš visų pusių matosi ežerai, o vidury stovi ąžuolas. Ypač per saulėlydį vaizdas ten buvo mistiškas - lyg iš skambučio (filmo). Vienišas ąžuolas, o už jo raudonas dangus. Besiruošiant įžodžiui Mikis su Greta pradėjo kalbėt apie siaubekus, prisimint įvairias scenas. Taip pat Mikis pasakė, kad pašonėj yra labai nejaukus skardis, papasakojo apie jį. O tada jis su Mantu išėjo pasikviest kitų.

Likom ant kalno aš ir Greta. Ir prasidėjo mums gliūchos (nuu, fantazijos). Dar kaip tyčia nuėjom ir užmetėm akį į tą skardį - truputį apšviestas prožiku jis atrodė labai nejaukiai (ypač kai prieš tai prisiklausėm apie jį iš Mikio). Dar pievoje kažkoks vabzdys skleidė labai keistus garsus - lyg garsiai vibruotų mobiliakas. Vienžo, stovėjom su Greta, juokais keikėm Mikį ir norėjom, kad kuo greičiau ateitų kiti.

Galiausiai atėjo kiti, apturėjom įžodį.

Grįžus iš įžodžio neužilgo dauguma išėjo miegot. Per mano ir Gretos budėjimą vadovai perspėjo, kad apačioj stovi mašina, taigi reikia rimčiau budėt. Tačiau kai mums taip pasakė, po kokio pusvalandžio užsileido apačioj esantys žmonės mašinoje garsų bumčiką. Viso to pasekmės buvo tos, kad broliai nuvarė mus miegot ir patys prabudėjo iki maždaug 4 ryto, kol išvažiavo mašina. Likęs rytas-naktis buvo rami.

Ryte (o gal jau ir ankstesnės dienos vakare) Skerdžiaus šunys buvo praminti Marozu ir Romantiku. Mat Romantikas buvo truputį sužeistas ir šiaip tokio charakterio ramesnio, o Marozas buvo didžiulis fantastas, bardako kėlėjas ir šiaip brutalus (nu neveltui jo tikras vardas Brutas:) ). Gerulis vaizdas buvo tada, kai Romantikas vos nepersismeigė ir tada visi jo gailėjo, guodė, netgi tėvelis (Skerdžius) atėjo jo paguost, o Marozas atvarė su pagaliu burnoj ir patrankė Romantiką, maždaug “Ką čia darai, baik žliumbt”.

Dar pasijuokę iš Marozo ir Romantiko (ypač kai šiam vis nepasisekdavo gaut numesto pagalio) vėlgi išsiruošėm kelionėn. Ėjimo tempas buvo lėtesnis, mat kai kam nuo vakar buvo problemyčių su kojytėm. O manosios problemytės kaip tik susitvarkė - žaizda išbrinko ir jos beveik nebejaučiau. Taip pat ir pūslių jokių neturėjau, o pamiegojus jaučiausi taip gerai, lyg būčiau ką tik pradėjus žygiuot. Tačiau teko taikytis prie kitų ir vis flėgminti. Tačiau po to pasitarus nusprendėm bandyt spėt į ankstesnį traukinį, taigi visiems teko eit greitėliau. Į traukinį spėjom su kaupu - nuėjus į Ignaliną dar turėjom maždaug pusantros valandos. Įsitaisėm lauke, nuėjom į parduotuvę, pavalgėm.

Vos nepražiopsojom savo traukinio, tačiau visi spėjom laiku. Ten prasidėjo viena smagiausių žygio dalių. Paparacino miegančius, žvengė iš jų, draugiškai tyčiojos ir šiaip buvo smagu. Ir nuotraukos iš šios žygio dalies turėtų būt smagios.

O po dviejų valandų buvom Vilniuj, ir po tradicinio atsisveikinimo visi išsiskirstėm.

Ir dar keli dalykai, kurie neįsikišo į aprašymą:

*Džiaugiuos, kad susirinko geruliai vadovai - Rūta, Greta, Mikis, Mantas, Rita ir Skerdžius. Su Mikiu iš viso buvo tūsas, žygis būtų buvęs visai ne toks jėgiškas, jei ne mūsų pasierzinimai, juokeliai, ginčai, pasilazdavojimai.. Vienžo, vadovai buvo kaip reikiant. :)

*Brolis iš orių buvo nerealus prikolistas. Ne dėl to, kad daug bajerių skaldė, bet dėl to, kad tie bajeriai buvo labai kokybiški. :) O jau jo juokai susiję su maistu, vandeniu.. Dar ilgai žygio dalyviai nepamirš Aivaro chalvos… Tas brolis kitą tokį, Poviliuką (Dzūkelį) priminė. Jis irgi nerealus.

*Pabandžiau atsekti pagal maps.lt mūsų maršrutą ir paskaičiuot, kiek gi nuėjom. 6nio maršrutą nuo pietų sekės sunkiai atsekt, nes maps.lt žemėlapis atrodė kažkaip kitaip negu tas, kuriuo naudojomės, taigi gali būt, kad kur suklydau, bet kaimelius radau visus, pro kuriuos ėjom. Tai taip labai abstrakčiai primetus gaunas, kad nuėjom 70km, bet kažkaip pernelyg dideli skaičiai atrodo, lyginant su mūsų ėjimu. :)

Ahhh, prieš šitą žygį nenorėjau važiuot į stofkes, žygius (net nežinau kodėl), o dabar eičiau ir eičiau kiekvieną savaitgalį. :) Iš vis, su Greta nusprendėm, kad jei kas būtų pasiūlęs eiti iki Vilniaus, jei ne jos egzas… :)

Permalink No Comments

omg.

2008-06-12 at 22:54 (dienos pastebėjimai, kasdienybė, mažyčiai pasidžiaugimai, pasikultūrinimai)

Nežinau kaip dabar kitaip išsireikšt, kaip tik OMG. Seniai norėjau parašyt blogan, bet mano kompas neveikia, o tame, kuriuo dabar naudojuos, nesugebu lietuviškų raidžių įsidiegt. O dabar prie sesės kompo (kol jos nėra :) ) sėdžiu.

Taigi, bandau prisimint ką norėjau parašyt, o čia bus ilgas įrašas. Aaaaaa, kaip laikas lekia!

- - -

Mano sesei pasisekė ir ji gavo du bilietus į Linkin park koncertą. Kadangi niekas nėjo, tai nusivedė mane. O bilietai ne šiaip sau - VIP. Pirma gavom progą nestovėt ilgoj eilėj, o praeit pro VIP įėjimą. Po to iš vis sutrikom - įėjau į mūsų ložę ir sutrikus sustojau tarpdury. Žiū - stalas su užkandžiais, šone gėrimukai, viskas taip prašmatnu. Nei manęs, nei sesės niekas neperspėjo, kad taip bus. Bet pasitiko mus vaikinukas, pakvietė, vienžo, viskas buvo gerai, pataikėm kur reik. Tik pradžioj buvo labai keista.
Pats koncertas tai jėga. Kaip sesė gerai sako - trūko tik buvimo apačioj, kur visi taškėsi.
Per apšildančią grupę švietė trys galingi prožektoriai (kur scena apšvietinėja). Tik jie švietė ne į sceną, o padrikai į sėdinčius žiūrovus, vis keisdami švietimo tašką. Taip ir nesupratom koks buvo to tikslas.
Be to, buvo labai smagūs apsauginiai. Prieky stovintys išdalino priekinėm eilėms vienkartinius puodelius, davė vandens atsigert.
Vienžo, buvo repas.
Ai, ir dar labai gražiai iš viršaus atrodė žiebtuvėliai ir visokios lemputės, kuriomis švietė žmonės per ramesnes dainas! Nuostabiai atrodė. :)

- - -

Šiandien - turbinė diena. Nuo pietų po miestą vaikščiojau su fiskaru (kirvuku), nes pasiėmiau iš Jurgos žygiui. Nusprendžiau, kad jį nešiotis nors ir nepatogu, bet tikrai verta vien dėl žmonių reakcijų. Taip pat pasidžiaugiau, nes sutikau malonius policininkus - bandė juokais prikibt, ko čia šaltąjį ginklą nešiojuos.
Pagaliau normaliai apsipažinau su fire freak’ais, pas kuriuos mūkas su urte jau seniai tūsinasi. Ir ką galiu pasakyt - jėga žmonės, man patiko. :)
Mmmm, o vakare ketvirtadienio tradicija - šokiai.Nors pradžioj ir nesišoko, bet vistiek buvo jėga.

Atrodo tiek daug norėjau parašyt, o tiek mažai gavos… :) Kadangi jau įrašo galas, tai dar pasiskųsiu - vasara, atostogos, bet vistiek visko ką noriu padaryt nespėju, nors per mokslo metus daugmaž spėdavau. Absurdas.

BTW, oficialiai į licėjų neįstojau, bet neoficialiai įstojau - taip man dar labiau patinka, mat galėsim sakyt, kad niekas iš mūsų šeimos taip ir neįstojo į licėjų. :D

Permalink No Comments

Avarijos.

2008-06-05 at 22:31 (dienos pastebėjimai)

Kažkada brolio bloge aptikau šitai (silpnų nervų žmonėms nepatarčiau žiūrėt).

Ir man dar kažkas (gal net tas pats brolis) pasakė, kad ir Lietuvoj taip būna - tiesiog niekas nerodo tokių vaizdų (pavyzdžiui per tv ar dar kur niekada nesu mačius). Aišku, būtų efektinga parodyt tuos vaizdelius REALIAI vairuotojams. Gal bent kiek paprotintų.

O vat važiavau prieš kelias dienas autobusu, ir dar iš tolo pamačiau avariją - paprasta mašinytė ir tas didžiulis ’sunkvežimis’ (nežinau kaip kitaip pavadint tokio dydžio mašinas), kur mašinų krūvas veža susidėjęs. Nu ir stovi aplink keli vyrukai, policininkai, tolėliau ir greitoji sustojus. Tada pamačiau vieną žmogų gulintį, ir kažkaip keistai jis atrodė, tai pabandžiau geriau įsižiūrėt. Ir kai supratau, kas ten atsitiko, nebenorėjau įsižiūrinėt - vaikiną (spėju iš aprangos) partrenkė ta didžiulė mašina. Bet ne šiaip partrenkė, o grynai pervažiavo, ir dar iš tolo mačiau, kaip jis guli per pusę perskirtas ir aplink žarnagaliai mėtos visokie. O į mažąją mašinytę matyt šiaip paklaikęs ’sunkvežimio’ vairuotojas įvažiavo.

Džiaugiaus, kad mano autobusas važiavo aplinkkeliu ir nemačiau viso to iš arti.

Fui. :<

Permalink No Comments

Singing in the rain.

2008-06-05 at 15:10 (dienos pastebėjimai)

Anksčiau niekad nesuprasdavau, kai žmonės ką nors pamatę gražaus, nuostabaus sakydavo, kad net šiurpuliukai krečia (nu normalu, kai būna šalta, baisu ir t.t., bet ne gražu?..)

Užtat dabar pačią mane krėtė šiurpuliukai pamačius šitą video. Visus kartus kiek žiūrėjau, tiek buvau išsižiojus.

Dar visai patiko šitie, tačiau pirmąjam berniukui neprilygsta nė velnio. Jis nepakartojamas. :)

Permalink No Comments

Duobės, koncertai ir šiaip turbinė diena.

2008-06-01 at 14:48 (pasikultūrinimai)

Oi, dabar reik pabandyt sudėliot viską, kas vyko vakar, į vieną vietą. Sprogsiu nuo ‘geros energijos’ pertekliaus. :)

Taigi taigi. Vakar į miestą išsiruošiau palyginus vėlai, vakare. Trumpam užsukau į Sereikiškes - ten buvo vos ne mini kaziukas su liaudies dainas dainuojančiais užsieniečiais.

Truputį ten pavaikščiojus (greit nusibodo), nukeliavau link mokytojų namų - į Eglės koncertą. Koncertas, aišku, puikus. Tiek daug visko - meditacijų, šokių, daug juoko… Ypač buvo smagu šokt - sugebėjau ‘įkrist’ į tokią duobę, kuri buvo tik pėdos pločio, bet gana gili. Po to visi labai juokės, mat daug kam teko į tą duobę bešokant įgriūt. :D

Po Eglės koncerto nuėjom paklausyt Atalyjos. Irgi buvo geras tūsas, o mes su draugėm gana sėkmingai nukreipinėjom žmonių dėmesį nuo koncerto žaisdamos šone pojais ir diabolo.

Prisiklausius Atalyjos nuėjom į VDA gotikos salę. Pradžioj užtaikėm ant Vyčino - nežinau kodėl kiti dėl jo tiesiog alpsta, bet man jis nepatinka. Užtat Keisto folkloro grupė (Kaunas) padainavo vėlgi - nepakartojamai. Dar daugiau meditacinių ir šiaip visokiausių dainų. Viena draugė sakė, kad kai žiemą juos pirmąkart išgirdo, tada labai labai užsivežė folku. Ir suprantu kodėl. :)

O galiausiai, pagal tradiciją - šokiai. Kad motinai būtų ramiau (kadangi ji šitą blogą skaito), nesakysiu, iki kada kas ten vyko. :)

Reziumuojant - vakarykštė diena turbinė kaip reta.

Update: į beveik identišką duobę, kur buvo Eglės koncerte, sugebėjau įkrist ir šokiuose - gainiojo mane viena draugė, ir vėl įkritau duobėn. :D

Update 2 : VDA gotikos salėj prisijuokiau tiek, kad užtektų visam gyvenimui. :) Ir ne aš viena, o netgi mes 5 + dar porelė, kuri lyg ir neturėjo suprast iš ko mes juokėmės, bet matyt jiems iš mūsų pačių besijuokiančių buvo juokinga.

Permalink No Comments

bumbt.

2008-05-28 at 21:55 (kasdienybė)

Apturėjau šiandien kritimą.

Susitikau su draugais (viena vėlavo visą valandą) ir ratais kvadratais, pasiėmus draugės šunį Brendį nukeliavom į Sereikiškes.

Ko tik nedarėm, kol prasidėjo visokie lakstymai, šokinėjimai, nešiojimai ant nugarų ir kitokie kvailiojimai.

Ir paėmiau aš vieną draugę ant nugaros. Nešu nešu, ir staiga kojos susipynė, ar kas įvyko, kad parkritom abi. Ačiū dievui asfaltą jau buvome perėjusios - kai kritom, tai kadangi mano draugė buvo aukštai, užkrito beveik vien man ant galvos. Jai nieko nebuvo, o aš taip smagiai apsibrozdinau galvą ir šiaip kelias minutes buvau apsvaigus, atrodė lyg galva būtų susiplojus.

Skriaudžia mane. :)

Update: prisiminiau, kad dar sužalojimų apturėjau. Kai bėgiojau su Arnu ir bandžiau jam atrišti raištelius, persirėžiau pirštą. Paprasčiausiai ėmiau už raištelio, Arnas staigiai patraukė koją ir raištelis man išslydo iš rankų. Ir kažkaip su jo galu sugebėjau pirštą persirėžt.

Permalink No Comments

Laukiniai.

2008-05-26 at 21:59 (dienos pastebėjimai)

Buvom šiandien su mūku prie baltojo tilto, pievoje, ir aš buvau basa. Mūkas tada mane pavadino laukine.

Po kiek laiko (nors tada buvau jau su batais), tikrai pasijaučiau lyg laukinė, nes pamačiau kaip pro mane šuoliavo fretka. Iš šono atrodė lyg būčiau kur toli toli, o ne vidury miesto. Tas šeškiukas man priminė kokį tai laukinį gyvūną, skuodžiantį per pievą… Bet šiaip labai fainas pasirodė, gavau pačiupinėt po to. :)

Tik didžiausia to šeškiuko bėda buvo ta, kad jis bėgo visur, kur tik matė vaikštant žmones - šuoliavo paskui judančias kojas. :)

Permalink No Comments

Nespėju.

2008-05-26 at 21:45 (kasdienybė)

C’mon, iš kur man gaut daugiau laiko?
Taip dabar viskas pradėjo lėkt, vaje vaje. Didžiausia blogybė ta, kad vėlai temsta - kai būna kokia 21h, galvoju, kad dar blogiausiu atveju tik 19h…
Tiek daug noriu padaryt, o tiek mažai padarau. Džiaugsiuos, kai baigsis pamokos ir turėsiu beveik dvigubai ilgesnę dieną.

Beje, ir dar tiek daug čia visko norėjau parašyt - net nustembu, kodėl dar neparašiau. Kai ko tikriausiai ir nebeparašysiu, nes pamiršau arba šiaip nebeaktualu.

Anyway, dienos dabar be proto smagios. Ir ne viską spėjant netgi nebūna taip jau blogai - gauni va tokias nerealias žinutes:
arnas says: cia taves pasiilgo zmones!
Austėja says: aha
Austėja says: labai
Austėja says: AHA
arnas says: ZIAURIAI

Mano nuostabioji chunca. :}

Permalink No Comments

Eurovizija.

2008-05-22 at 22:33 (kasdienybė, pasikultūrinimai)

Kad būtų smagiau žaisti su diabolo, tuo pat metu viena akim žiūrėjau Eurovizijos pusfinalį (kita akimi žiūrėjau serialus).

Ką galiu garantuotai pasakyt - mūsiškis TIKRAI nelaimės. Ir neužims aukštų vietų, kad ir ką bepranašautų kiti. Ypač dar kai man visad kažkodėl atrodo, kad jis nusidainuoja…

Dabar dar pamenu latvius ir danus. O jei jau atsiminiau pasirodymą/dainą atliekančios šalies pavadinimą, tai čia jau labai daug. O jei dar ir pražiūrėjau visą jų pasirodymą/dainą neperjungus kanalo, tai čia dar daugiau. Danai dar netgi privertė mane paniūniuot kartu su jais! Dar galvojau - turėčiau kompe panašių dainų, gal ir klausyčiau. Vienžo, varė neblogai!

Finalą noriu dabar pamatyt tik dėl ispanų (sakė, kad neblogą šou padarė). Rezultatus vistiek kitą dieną išgirsiu šimtas vieną kartą.

Permalink No Comments

« Previous entries