Senutė.
Pasijaučiau šiandien senoka.
Stovėjau su dviem draugėm, ir priėjo vienas nepažįstamas vaikinukas.
Į mano drauges jis kreipėsi ‘mergaitės’, o į mane atsigrežęs – ‘jūs’.
Tik tos draugės už mane vyresnės… :?
Kabinėjimasis prie žmonių.
Rudeninėj striukėj pas mane nebėra vienoj nesvarbioj vietoj sagos. Dėl to įsisegiau ten grafkę.O kartą ėjo pro mane moteriškė, ir sugebėjo kažkokiu stebuklingu būdu užkabint tą grafkę, kad ji atsikabintų ir užsikabintų už tos moteriškės rankovės. (Siaubas, kiek kartų kartojasi žodis kabintis?!).
Dabar labai rimtai galiu sakyt, kad kabinėjuosi prie žmonių.
Grįžtam ten, kur šilta?
Paskutinėm didžiosios laisvės dienom (supraskit – atostogų) kelis kartus ėjau į keistuolių teatrą. Taigi, keliavau pro Pašilaičių trūlikų žiedą.
Nežinau, ar taip pasitaikė, ar ką, bet mačiau iš tiesų DAUG žmonių su kelioniniais krepšiais, lagaminais, didelėm tašėm, turistiniais kuprekais.
Kadangi buvo tragiškas oras, padariau savas išvadas – bėga žmonės. Atšventė velykas ir grįžta ten, kur šilta.
STOMP!!
Atėjo savaitgalinė naktis, tai pagaliau prisiruošiau sėst ir daug daug rašyt apie viską, ką pritingėjau rašinėt per savaitę.
- – -
Šiandien apskritai puiki diena (ŠILTA!!), bet dabar galvoj mintis sukasi apie vienintelį dalyką – STOMP!!!!
Spėjau jau šiandien nueit.
Kas, kad jau mačiau juos kartą Londone. Kas, kad programa nelabai skyrėsi nuo tos, kurią mačiau. Vistiek išėjau iš Operos ir baleto teatro apšalus. Parašė draugė sms ‘Kaip stomp?’. Atrašiau – ‘Be žodžių. Visiškai’. Ir tikrai taip buvo. :)
Visą pasirodymą save pagaudavau, kad žiūriu išpūtus akis, prasižiojus… :)
Beje, galim džiaugtis – lietuviai (ar bent jau šio pasirodymo žiūrovai) turi neblogą ritmo jausmą ir reakciją. Nenoriu pasakot tiem, kas dar nematė stomp ir dar eis, bet vienžo – aktyvi ir reaguojanti salė susirinko. :)
Nesigailiu, kad ėjau. Visiškai nesigailiu. :)
one.lt
Nuo seno turiu anketą one.lt ir dar dabar į ją užeinu ~1 kartą į mėnesį. (Pasiteisinsiu - vis užeinu dėl to, nes kartą per ten atradau ir susisiekiau su viena drauge, kuri, galvojau, pradingus forever.)
Užėjau šiandien. Ir supratau, kad iš tiesų aš gi turiu labai labai daug draugų – gavau krūvą sveikinimų praėjusio gimtadienio proga (tiek daug, kad net nusibodo skaityt ir spaudaliot, kad viskas baigtųsi).
Smagiausia – su neišpasakytu ‘nuoširdumu’ sveikino arba visai nepažįstami žmonės, arba nedaug pažįstami.
Dauguma normalių draugų, ačiū dievui, susiprotėjo pasveikinti kitaip.
P. S. Užtat mano forumiukas pasipildė ir nebeliūdi!!!!!
Čia vadinasi pavasaris?!
Aš esu didžiai pasipiktinus gamtos išdaigomis. Ot.
Pavasaris, mat – sniego pilna. Taip pikta pikta pikta.
O dar ir sirgtelt per atostogas sugebėjau. Su broliu pastoviai juokiamės iš mano negalėjimo kalbėt. :D
P. S. Vilnelė man jau pavydi, tai ir kitiems pasigirsiu – nerealiosios mūkas ir greta padovanojo man ale kelio ženklą, kur nupieštas dviratis, o aplink drambliai. Sakau, vilnelė man pavydi. :D
Maloni chebra.
Nebuvom su mūku Kaune, bet vistiek apturėjom malonumą…
Einant pas mūko močiutę, važiuojant iš Mykolo namų – visur mum pasitaikė susitikti tiesiog puikią kompaniją. Teko ir ratais kvadratais pavaikščiot dėl saugumo, ir lipti iš trūliko ir šiaip nejauku buvo.
Supratau, kad ne vien kokia nors Naujoji Vilnia yra forsų rajonas. Kituose rajonuose tiesiog tokios pačios asmenybės vaikšto be adidas treningiukų.
Ai, whatever, vistiek viskas ore.
Karosa(i).
Ne apie žuvis, o apie autobusus.
Yra tokie prieštvaniniai autobusai. Vasarą jais važinėti košmariškai karšta. Žiemą jais važinėti košmariškai šalta. Važiuoji, ir atrodo, kad viduj šalčiau nei lauke.
Ir jie tragiškai kratosi.
Čia tam skundžiaus, kad šiandien aš kažkoks skundų maišelis, o kaip sakoma – “Ką darai, daryk gerai.”
Kauno autobusai.
Skundžiuosi, kad iš Kauno į Vilnių paskutinis autobusas/traukinys važiuoja iki 21.30.
Pyp. :/
Skrandukas.
Žiū ne tik man, bet ir vilnelei sveikata pašlubuoja.
Prie visų ‘džiaugsmų’ grįžus iš Ispanijos tai dar ir skrandis nusprendė prisidėt prie grįžimo.
Grįžus truputį paskaudėjo, vakar truputį, šiandien pusę dienos – nu ką, prisivalgiau kelionėj daug nesveiko maisto (ypač paskutinę dieną Madride, hah), čia, Lietuvoj, irgi neidealiai maitinuos… Štai ir rezultatai, po galais.
Dabar sau per dienas burbėsiu panosėj: “Man neskauda pilvo, aš tik įsivaizduoju, man neskauda, AAAAUCH, man neskauda…” :D
