Kūrybinė Senamiesčio teatro stovykla.
Šitaip vadinos tai, kur aš leidau paskutinę savaitę.
Mmm, visko net nesurašysiu kas dėjos, bet kiek pavyks – padrikai.
Pirma – vieta. Zarasų kempingas. Vieta labai gera. Erdvės pakankama, labai gražus priėjimas prie ežero, vaizdas į ežerą per saulėlydį – nepakartojamas. Laužavietė, pieva lakstymui, sūpynės (kad ir kiek girgždančios), pavėsinė, normalus namas (šaltom naktim), virtuvė ir t.t. – vieta tikrai nuostabi. Ai, ir degalinė už 100 metrų. :)
Žmonės. Gera kompanija, o be kelių asmenų būtų netgi ideali. :) Visi vakarai smagūs, apie paskutines naktis ir vakarus net nešneku. Bučiuoklis prigijo, ir netgi per gerai.
Darbas. Jei būtumėm dirbę pagal projektą ir pagal mūsų pagrindinės vadovės norus (o jos visi nemėgo ir stengės kuo mažiau klausyt), būtumėm negyvi ir nepadarę pusės darbo. Dabar dirbom daug, apie šokėjus net nekalbu. Ačiū Vytui, kuris didžiąją dalį pavertė žaidimu ir buvo daug lengviau viską daryt. Šiaip jis nepakartojamas, daug dėl mūsų padarė. O dabar, manau, padarėm kiek galėjom. Ir tikiuos, kad Zarasuose ir MNE pasirodysim dar geriau.
Baltijos garsas. Būtų reikėję už jį mokėt, būčiau nusivylus. Nieko įspūdingo, tik keli koncertai, kurie ir Vilniuj įvyksta. Dabar kai nemokama, tai jėga. Ypač mūsų fakyrų pasirodymas, paskutinės nakties prasisukinėjimai su ugnimi, vėlgi – vakarai, sutikti žmonės, kalnelis prie scenos, žvaigždės per Eglės koncertą…
U. Su ja mes visą savaitę elgėmės identiškai, išskyrus paskutinę naktį. VIsiškai identiškai. O be U. nežinau kas būtų buvę. :)
Tiek. Savaitė buvo tobula, užskaitau su kaupu. Dar galiausiai su U. nusprendėm, kad iš šitos savaitės daugiau įspūdžių ir viso kito negu iš tauteko. Kas per nesąmonė, ką? :)
