Welcome to my world.
Šita frazė (įrašo pavadinimas) iš Ž., ir ji atrodo tikrai teisinga.
Paskutiniąsias dvi dienas gyvenu kažkokį kitą gyvenimą. Nežinau, kur esu, bet tikrai ne čia (šitoj vietoj tinka jankio šnekos apie buvimą ‘čia ir dabar’ ,) ). Man patinka.
Kaip jau Gūgai pasakiau -
[19:27:16] Vi. says: dabar viskas, kai tik kas nors vyks licėjuj, aš dar labiau tūsinsiuos ir pasiimsiu kiekvieną menkiausią menkniekį, nes pradedu suprast, kad viskas taip greit ir praeis. užsiimsiu viskuo ir dalyvausiu visur, kur galėsiu:)
[19:28:09] Vi. says: nes puikus pavyzdys prieš akis – kaip repetuodami vasario 16tai – pavargom,bet taip su tais dviem lindyhoperiais užsitūsinau, prisiminimai ilgam:)
(Mylimiausi atlikėjai šiuo metu – David Gray, Regina Spektor ir dar truputį Elliot Smith. )
P.S. Nežinau, ar yra daugiau tokių man nemalonių žmonių kaip V. Jei kreipčiau į ją daugiau dėmesio, tikriausiai būčiau visiškai sužlugdyta ir praradus bet kokį pasitikėjimą savim. Kaip ji to nesupranta?
P.P.S. Atkreipiau dėmesį į brolio komentarą. Mažinsiu užslaptintų vardų kiekį, kai tai nebus būtina.
Gimtadienis.
Vasario 19d. buvo šito blogo gimtadienis, vieneri metukai suėjo.
.
Aš be žodžių.
Nepaisant vakarykščio tūso, kuris buvo NEREALUS, dabar viskas TAIP TOBULA, ir galiu drąsiai sakyt, kad vakar vakaras ir ši naktis buvo vienos geriausių akimirkų mano gyvenime. Ir dabartinė mano savijauta yra kosminė.
Ką tik šnekėjau su G., ir abi vienodai taip pat svaigstam, ir taip nerealu, kai suvokiu, kiek per pusmetį man spėjo licėjus duot, kiek aš spėjau iš jo pasiimt ir jam duot, ir tai irgi yra nepakartojama. Jau dabar turiu draugų, kurių nepamiršiu niekad, tikriausiai.
Nuo pat šios vasaros pradžios iki dabar – viskas yra vienas didelis kosmosas. Tegul sesė ir sako, kad aš skubu gyvent, bet man tai patinka, man TAIP VISKAS DABAR PATINKA. :D
Ir nors licėjus yra milžiniška pletkų boba, man dabar taaaaaip nesvarbu, gali visi viską žinot – pradžioj buvo baisu, kad susidarys neigiamą nuomonę, o dabar viskas, turiu tvirtas šaknis (ot įdomiai skamba).
Ir dar bus labai keista po pusės metų nebematyt senųjų, ir įsileist į bendruomenę krūvą naujų žmonių.
Ahhhh, aš visus juos myliu.
važiuojam tolyn.
Blogą primiršau, o gyvenimas teka sava vaga.
Paskutinis įrašas – apie šimtadienį. To man neužteko (dėmesio, turiu omeny), todėl lipau vasario 16 koncerte dar du kartus ant scenos. Sėkmingai.
Neeext, pradedu pamėgt gamint maistą. Let’s be friends, food says.
Daaaar turėjom nedidukų nuotykyčių su gražuoliu šuniuku (sibiro haskis, dievinu tuos šunis!), bet tingiu pasakot. Tikiuos jis sveikas gyvas vėl namuose.
Vakar – apturėjau dieną su labai nefainais nuotykyčiais, bet to gal neviešinsim.
O ką iš šiandien puikiai atsimenu, tai U. reakciją, kai šnekėjau su G. ir jis be proto mielu būdu gailėjo mano pirštukų (nors jiem, nepaisant baltų puslyčių, viskas labai labai gerai). U. ganėtinai pasimetė ir man labai smalsu, ką dabar apie mane galvoja.
Ir įrašo, kurio viso matyt niekas nesupras, galui – pašnekesiai su Ž. veikia kaip gerų raminamųjų dozė (keista rašyt šią frazė, nes raminamųjų niekad nevartojau ir nežinau kaip jie veikia). U., tik nepradėk komentuot, cit.
Šimtadienis.
Amm. Pirma mintis galvoje – PAVARGAU.
Pasirodymą padarėm, nesusimovėm, ir iš viso visai viskas pasisekė. Užkniso tik I. elgesys salytėj (tiksliau, jo šnekos), bet viskas norma. Visiems labai labai patiko. Man irgi patiko. Va.
Ir šiaip, gana balaganas buvo prieš pat šimtadienį, bet anyway – dar pliusas viskam dėl to, kad su keliais trečiokais daug daug geriau susibendravau.
O kas nesąmonė, tai netikrino pakvietimų. Blyn, A. dar labiau nekenčiu. Nuoširdžiai.
Dabar net nežinau, taip viskas nerišliai galvoj dėliojas, ir tiek daug geros energijos, emocijų, ir taip pavargus… Ah. Viskas OK, taip sakant.
Labanakt. MIEGAS!
Nežinau ką galvot.
Po galais.
Licėjaus minusas – kuo daugiau žmonių tave žino (o ten dauguma žino daugumą), tuo daugiau apie tave pletkina. Ir kartais – tuo labiau tavęs nemėgsta.
3čiokų požiūris mane nustebino. Suprantu, solinis koncertas atrodo lėvai, nu bet čia ne jos kaltė. Visų fux’ų kaltė (ir iš vis, labiausiai tikriausiai D. kaltė). Dar galima tarti, kad kai kurios panos jai pavydi. Nežinau, ko čia pavydėt, nu bet visokių žmonių būna. Bet visi?! Absurdas. Juolab, kad jos beveik nieks nepažįsta.
Ir šiaip. Pikta pikta pikta aš. Dėl to, kad nemėgsta, reik kaip faktą sakyt, kad negalima leist į renginį? Eikit šikt su tokia nuomone. Nuoširdžiai jūsų nesuprantu ir šitoj situacijoj elgiatės kiauliškai.
O A. mane už*isa ir nesiruošiu duot pakvietimo. Jau geriau pasiliksiu atminimui.
Va. Žiauriai pikta. Ir žiauriai gaila G., nes nu jei man taip būtų.. ką žinau – šūdas visiškas.
p.s. vis dar galvoju, ar žino kas nors mano blogą. jei žino, gal ir gerai – nereikės bent gyvai aiškintis santykių. ypač su A.
Laukiam, ir šitai į temą.
Galvoju dabar, esu aš įsimetus šitą adresą į facebook profilį ar ne. Kitaip sakant – žino kokie licėistai mano blogą ar ne? (nepaisant mūkelio).
Hmmmm. Ryt nešiu mokyklon maišą drabužių. Mama pyksta, kad skolinu naujus, įdomius drabužius, o man negaila (jei skaitai, mama – jų TIKRAI nesugadins. :D ) Tai va. Trečiokams.
Biški krizytė dėl muzikos. Pagal jiems tinkančią muziką sunku ką nors mums daryt, o mūsų muzika jiems ne į temą. Nieko, kas nors gausis, tik susimaut nesinori. visiškai. o age of shadows jau ir šokis yra, padoriausiais tikriausiai per visą mano ir u. šokių istoriją.
Žiūriu ir skaitau, skaitau ir žiūriu, ir dar suprantu, kad šitas įrašas toks visiškai absoliučiai asmeniškas. Ir kas iš to.
p.s. galui – dar asmeniškumų. u., jau trys mėnesiai (?).
p.p.s. po l. noriu į r. Tik kas manęs klausys.
Laukiam, bet šitai ne į temą.
Taip ir gyvenam. Bardakas namuose pamažu tvarkosi, o aš vis bandau (tikiuos, laikinai) atsisveikint su savo kambariu (kuris pasidarė dar mielesnis po to, kai kampe sesė pastatė pufiką).
O šiandien mačiau, kaip vienas vaikinukas (nuu, iš pirmo žvilgsnio sakyčiau koks skinas) stotelėj į autobusą prieš save praleido krūvą moteraičių, o galiausiai dar ir bobulytei padėjo įlipt į autobusą, ir berods net pasodino ją. Buvau apstulbus. Ir pagalvojau, kad kai mokina mokykloj mažus vaikus gerai elgtis, galėtų gaudyt ir rodyt tokius vaizdelius, o ne per teliką rodyt visiems atsibodusius gero elgesio filmukus, kurie tik leidžia pamiegot per pamokas. Nes šitas atvejis net mane privertė susimąstyt.
p.s. kadangi mažiausiai 4 – netiksliai cituoju savo sesę: ‘O licėjaus tradicija neišnyko – ketvirtokai vis dar kabina fux’es’. ,)
p.p.s. o mano blogo pavadinimas vis dar man patinka.
