Velniam ta Danija ,)
Cha, niekur aš nevažiuosiu, neatsikratysit manęs, nesu aš pati nuostabiausia mergina ir nevažiuosiu į Daniją.
Kažkaip kai atėjau į pokalbį, jau iš karto pagalvojau ‘nee, šansų nedaug’, nes užmačiau prieš mane šnekėjusią merginą – ji buvo šimtąkart už mane energingesnė ir komunikabilesnė, tai nafik jiem aš? :)
O ir pokalbis buvo pakankamai trumputis.
Žodž, taip gal net ir geriau, nes gerai mano brolis pasakė: ‘tu važiuotum dviem mėnesiams kažkur su krūva kažkokių nepažįstamų užsieniečių?…’
Aišku, mažumėlę gaila, kad nesu pati nuostabiausia, bet kaip nors susitvarkysiu su tuo :P
Mes abi su gūga iš to pačio molio drėbtos – ji nevažiuoja į Vokietiją, aš nevažiuoju į Daniją, taigi visi vasaros planai planeliai niekur nedingsta! Tik dar reik tos vasaros sulaukt, pirmiausia.
Sese sese, mokink mane danų kalbos.
6nį keliausiu į pokalbį dėl Danijos.
Omg omg, kaip keista. Pakalbėjau su gintare, kuri jau buvus du kartus šitoj stovykloj, tai iš vis įgijau pasitikėjimo savimi. Pildydama anketą nežinojau, ar labiau noriu ten važiuot, ar labiau nenoriu. Įtariu, kad patirties ir šiaip visokio FUN ten dafiga su trupučiu, bet aš jau tokią mažumyte tobulą vasarą buvau susiplanavus, o juk viskas, ką aš arba urtė suplanuojam, daugiau mažiau įvyksta, jei tikrai gerai ir nuoširdžiai planuojam.
Tai va. Paskambino šįvakar, pakvietė, ir sukilo man azartas laimėt šitą daiktą. Nors kaip Ž. tokioj situacijoj tikriausiai pasakytų – kiti žmonės manimi labiau tiki negu aš pati. Whatever.
(Aš tikiuos, kad coldplay berniukai yra geri, nevartoja narkotikų, ir nebus kaip dauguma žvaigždžių, kurios miršta jaunos.
Geriausia viso šito reikalo dėl Danijos dalis – gerai bus, jei ir išvažiuosiu, bet gerai bus, jei ir liksiu.
Update:
Šiandien pagalvojau, kad mano klasė jėga. Dauguma buvo tokie nuoširdžiai susirūpinę mano sveikata, taip miela buvo.
,)
This is your faith.
Blemba.
Dabar kažkodėl man visiškai sušikta nuotaika ir noris žliumbt dėl nieko. O atrodo šiandien gera diena buvo.
Pagaliau pavargau nuo licėjaus. Jau kurį laiką nieko įdomaus nevyksta, tik užsidariau kasdieninėj rutinoj. Keliesi-nueini į mokyklą – grįžti/eini miestan malt šūdo – mažumėlę pasimokai – eini miegot. Ir taip visąlaik.
Šiand nuvariau pas gūgą. Buvo linksma. Ir vakare buvo gera, projekčiuką pricams užskaitau labai, tokios mintelės jau seniai tyliai galvoj sukosi.
O dabar nežinau kas užėjo. Tikrai ne dėl to, kad budvis pražioplino man du balus, ant pažymių aš dėjau (nors dabar jau reiktų truputuką susirūpinti). Viskas čia susitvarkys, išėjau su budvio palaiminimu, tai atgausiu juos.
Prieš kelias dienas taip buvo gūgai, dabar man. Jaučiuos visiškai beviltiškai ir noriu žliumbt. WTF?
Ir reik man atskikratyt durnų minčių, viską pamiršt ir toliau gyvent. Tik atsibodo kasdienybė, noris ko nors kitokio. Kas man daros?
keistumai, sentimentai ir nesėkmės.
Šiand labai prasta diena. Labai labai.
Nepaisant to, kad aš sergu, dar kokiom trim kursiokėm labai suprastėjo savijauta, o gūgai iš vis kažkokia psichozė užėjo dėl nieko. Pasijaučiau aukšta, kai ji įsikniaubė man į petį, pareiškus ‘Žiauriai noriu žliumbt ir nežinau dėl ko’. Anyway, now she feels better. Ir mes abi turim po pizduką, o ryt šnekėsim apie pizdukus, nes abiems yra pizdukas! Aiiii, žodž.
Geriau pasidaro, kai pagalvoju, kad po truputėlį daugiau nei savaitės dingsiu iš čia. Mmm, ten, kur šilčiau.
Hm. Dar dabar pasijutau visiškai beviltiška, nes niekaip nesugebu išmokt hyperloop’ų. Žiauriai užknisa, nes pati darau kažką blogai, bet net neįsivaizduoju kurią milisekundę konkrečiai klystu, o youtube’as šįkart mane apvylė, nes nieko gero ten nepaaiškina. O aš turiu išmokt hyperloop’us, nes kitaip Vitalijus savo kalbom užknis mane negyvai (bet šiaip jis visai geras žmogus :D ).
Va.
Dabar man labai labai reikėtų tokio visiškai šyzovo rytinio pasisėdėjimo ant stogo su puodeliu kavos ir visiškai nurautom kalbom su Urte, kaip vieną laimingą (dabar suvokiau, kad tikrai jis buvo laimingas) rytą buvo. Gera prisimint, nes tada buvo vienas absurdiškiausių/juokingiausių/šyzoviškiausių ir kitokių -iausių rytų ever. Apsidžiaugčiau tokį rytą gavus artimiausiu metu, bet tai man nelabai šviečias – savaitgalį atrodo praleisiu namie besigydant, o po to jau ir greit Prancūzija.
Ir blemba, kai groja viena iš nuostabiausių Coldplay dainų, tiek visokiausių prisiminimų iškyla, kad tiesiog galiu gulėt lovoj ir žiūrėt į lubas valandų valandas. Kad apsižliumbčiau dėl nieko (net nežinia, ar iš laimės, ar iš liūdesio, ar iš dar ko nors), tetrūksta T. šalia. Anksčiau bent Nindzė būdavo, kuri netgi leisdavos niurkoma, o dabar tik pagalvė tėr. Tuoj susigraudinsiu nuo savo pačios rašliavų, ir tapsiu emo.
Dalykas, kurį būtinai turiu padaryt gyvenime – nuvaryt į Coldplay koncertą.
Turiu dar metus pasiekt Urtės lygį. Atrodo, aš pralenksiu net ir Urtę. ,)
no title.
Update: vaizduoju dar įžymesnę.
Am. Užėjo toks momentas, kad galvoju, a velniam aš rašau tą blogą. Nors iš tiesų negalvoju taip. Gal. Nežinau.
Šiand pamačiau, kad buvau įsimetus blogo adresą į facebook’o profile. Nežinau, ką galvojau, dėdama jį ten, bet tai buvo labai kvaila mintis. Nes ten yra krūva žmonių, kuriem nereikėtų matyt šio bei to, čia parašyto.
Dėkoju savo užsispyrimui ir Ž. – įpratau atkreipt didžiulį dėmesį į kiekvienos dainos lyrics’us. Šitai man patinka, labai.
Ir blemba, štai ir vėl neturiu ką parašyt, ir rašau nežinau kodėl. Tikriausiai dėl to, kad neturiu ką veikt, nenoriu pradėt mokytis, o filmo žiūrėt irgi nenoriu, nes tada sąžinė mirtinai užgrauš, kad nesimokau. Absurdas kažkoks.Ir vistik dabar tikriausiai eisiu žiūrėt serialo, o po to mokysiuos.
Beje, šiand mano stebuklingoji užrašų knygutė man pasakė, kad iki vasaros liko 10 savaičių. Iš jų gaunas max 8 mokslo savaitės, reiškias max 40 mokymosi dienų. Kažkoks kosmosėlis. (Ir iki egzų – 6 savaitės. šitas nelabai patinka, bet pradedu susitaikyt su ta mintim, kad egzas -tik ‘big test’, kaip bitė pasakytų).
Va. I’ve got another confession to make.
Šventaragio aukurai.
Lygiadienį užskaitau lygiai taip pat kaip ir prieš pusmetį. Patiko labai labai. Gaila, kad oras buvo prastokas, bet ai.
Ir trumputėlis afteris patiko. Ypač kai Vitalijus pasakojo mano ateitį, ir apie mano tariamą ‘tėvą’ šnekėjo, ir kai mano tariama ‘mamytė’ man moralus skaitė, auklėjo, ir mokė kaip elgtis tam tikromis situacijomis. Ir patiko, kad niekas nieko nežino, tik aš ir Urtė viską interpretuojam mažumėlę kitaip.
Dar turiu idėją, kad kitą kartą reikės apeit fotografus ir susirinkt emailus. Kad fotkių turėt. Nes fotografų tuzinas, o fotkių po to tik kelios. Žodž.
Ir apskritai, kad ir ką man pranašavo ateičiai, kad ir ką šnekėjo apie mano dabartinį gyvenimą, viskas yra labai gerai. Truputuko trūksta iki to, kad būtų tobulai, bet ai, nereik išpindėt.
Va.
Ir jo, jau nebe viena Urtė man sako, kad aš kalė intrigantė. FUN.
And taking drugs and making love far too young.
Cituojant Ž., nes šitos frazės negalima pamiršt : “O jei koks rudminas paklaustų ko nėra klasėj, ir tu taip nusivylusiu balsu: alaus…”
Kad ir kaip man pačiai bebūtų keista, varėm aplankyt šiand su Alex ir Rasa Ugnės į Santariškes. Nebuvo dviejų pam, nebuvo ką veikt. Pati nemėgstamiausia chebra, and whatever, buvo visai fun. Ypač bėgt iki autobuso, po to nebebėgt, o po to pamatyt, kad tas autobusas iš viso toj stotelėj nestoja…
Dar buvo keista pamatyt mergaitę iš buvusios mokyklos pas Ugnę. Tiesiog keista.
Ir man patinka gaut krūvas dainų kas vakarą su krūva namiokų apie praėjusius įvykius. Ir dėjau, kad galbūt nėra taip, kaip aš galvoju, bet bent jau linksma pasakot tai Gūgai, Ievai arba Urtei ir svaigt.
Little bird.
Jazzanova – little bird.mp3 The perfect one.
Hm. Šiandien sutikau seniai matytą draugę, ir ji man pasakė, kad aš lėtai šneku. Šitai visai priėmiau kaip komplimentą, pasakiau jai ‘jo, atsipūtus gyvenu’ ,).
Dar komplimentų iš Vitalijaus gavau. Apie veido bruožų kitimus ,) Užskaitau.
Ir dar Kostia sakė, kad mano planas nesilankyt treniruotėse yra protingas – visi spėja pasiilgt manęs. Ahh, miela.
Ir dar. Mm. 6nio nesulaukiu. Jei bus bent per pusę tiek gerai, kiek buvo per rudens lygiadienį, jau bus labai labai gerai. Ieškokit manęs 8h prie nacionalinio muziejaus.
Ir. Pastarosiom dienom man kažkodėl galvon labai lenda mintys “O kas būtų, jeigu būtų buvę taip?”, vis permąstant kai kurius atsiminimus. Kartais tikrai gailiuos savo bailumo ir kuklumo tam tikrom situacijom. Juk tikrai būtų geriau.
Bet ai, ir dabar gerai. Viskas labai gerai. Gyvenu atsipūtus, šneku ramiai ,)
Kai teka saulė, pavažiuoja protas.
Laikas bėga per greitai. Taip ir norisi pasakyt dėdulei Laikui ‘Ė, pavasaris jau atėjo, oras nuostabus, gal stabtelkim truputuką?’ Tik kas ten manęs klausys.
Atšvenčiau gimtadienį. Ievos fotikas yra visiškai tobulas, jis visus žmones paverčia fotogeniškais. :D Turėsiu krūvą man patinkančių nuotraukų su manimi – stebuklas!
Pirmąkart šiemet pasitikau saulę. Mmmm, tas jaukus, tylus Vilnius tik su gatvių šlavėjais ir su pasakiškai saulės apšviestom gatvelėm.
Taipogi pirmąkart šiemet užsėdau ant dviračio. Nors keikiausi beklampodama po purvynus, šiaip jausmas NEREALUS.
Am. Ir šiaip. Viskas labai gerai.
Hm.
Šita savaitė keista. Ir aš nesuprantu kodėl.
Kasdien – ta pati rutina, bet kažkodėl dabar ji mane erzina (bet viskas vėl daros kaip anksčiau, normalus jausmas). Daug kas erzina.
Negaliu atsidžiaugt, kad dar tiek daug lost’ų serijų yra neperžiūrėtų.
Planuojam iš 5nio į 6nį pasidaryt filmų naktį. Keturiese – turėtų būt fun.
Ir apskritai, 5nis ir 6nis turėtų būt dienos, kai aš turiu būt namie ir sėdėt, ir aš pati tai puikiai suprantu, bet kaip tyčia tomis dienomis užgriūna visi reikalai, pratinginiavus šitiek savaičių.
Juokingas sutapimas – šiandien G. mane pakvietė pas save irgi filmų žiūrėt. 6nį. Spėju, kad per naktį. Žiauriai noriu, bet reiktų pabūt bent kiek namie. Nežinau ką daryt (ir dar prie to pačio juokinga buvo ‘jis geras berniukas ir turi gerą mergaitę’). Ir vis dar turiu beveik tiesiai ant venos parašytą skype. ,)
Mmm. Kas čia dar. Per Jankio pamoką supratau, kad esu visiškai palaidūnas vaikas, nesuvaldomas, ir nežinia kas manęs išaugs. Buvo linksma. Ir per fiziką buvo faina panikuot, kad elektros grandinė bloga. Ir. Hm. Išbrendu iš rutinos, gal? Ai jo, dar gi su nuostabiuoju Budvyčiu labai pykstuos – vis pralinksmina gyvenimą jo absurdiškas burbėjimas. ,)
Žodž. Žiūrėsim kas šį savaitgalį gausis. LIKO DVI DIENOS SU TRUPUTĖLIUKU MOKYTIS ir it’ll be a looooooong weekend. Oh yeah.
Einu pasakot anglams kaip trys slidininkai žuvo. Homewooork.
