Kai teka saulė, pavažiuoja protas

mmmm.

žiūriu seniai nerašyta čia, bet, kad ir nebuvo kada rašyt.

atrodo, šiai vasarai lemta būt tobulai nuo pirmos iki paskutinės dienos. aleksandra neatsiliko savo jėgiškumu nuo visų festų ir tūsų. ačiū broliui už kitokią programą – ne kartą per stofkę sakiau draugams frazes maždaug: ‘pagaliau jaučiu, kad dalyvauju PATYRUSIŲ skautų programoj’. buvo nerealu. ir galiausiai savoj pastovyklėj pamačiau besiformuojančią šeimą – juk dabar vyšnių draugovių sudėtis kurį laiką smarkiai nekis, nes pastaruosius metus ‘nesusižaisdavom’ daugiausia dėl to, kad daug kas išeidinėjo į štabą. o dabar žinau, kad artimiausiu metu šalia savęs matysiu šiuos žmones, ir su jais jau galima statyti komandą.:) žodžiu, stofke džiaugiuos super smarkiai.

o po stofkės išvažiavau į yagą. atvažiavom 4 dienos prieš patį festą, ir didžiają dalį viso laiko skynėm gėles, kurių ten buvo nežmoniškai daug. kokias tris dienas gėlių nekenčiau. buvo ir šiaip problemyčių dėl kai kurių merginų tinginiavimo, bet dabar kai pagalvoju – smuuulkmenos.

o šiaip. prieš festą iš sėmkos ir ievos prisiklausiau šnekų, kad location’as yra pats nerealiausias iš visų festų, kad ten apylinkės stebuklingos. vos tik atvažiavus su aušra neturėdamos ką veikt apėjom aplink ežerą. ir iš tikro, belekokios gamtos ten galima rast, visokiausių miškų, gėrybių, gėlių (kurių, kaip sakiau, begalės ten), šaltinėlių, ir daug visokio kito gėrio.

ir ežere dar yra plaukiojančių salų. prie crew campo turėjom priėjimą prie ežero, ir vieną rytą atsikėlę pamatėm, kad prie mūsų priartėjo viena sala. apie pietus pamatėm, kad ji priplaukė dar arčiau ir užtvėrė mum priėjimą iki pačio ežero – turėjom nuosavą baseinėlį. ir vat ėmė ta sala ir užstrigo, prabuvo visą festą taip.

va. o pats festas. užsieniečių buvo tikriausiai net daugiau nei lietuvių, ir šiaip žmonės, matos, susirinkę patys pačiausi ir patys įdomiausi.

ir gal net visai džiaugiuos dėl savęs, kad urtės nebuvo. buvau nuo nieko nepriklausoma, galėjau daryt visiškai viską kas tą akimirką šaudavo galvon. žinau, kad pamačiau ir padariau daug daugiau, negu būčiau nuveikus kartu su urte.

o paskutinė diena buvo tikriausiai geriausia. dauguma žmonių išvažiavo, liko gal tik apie 50-70. ir dieną (kaip ir per visą festą) man labai sekės būt tam tikru laiku tam tikroj vietoj:

ryte atsikėliau, nuėjau nusipraust prie šaltinėlio. atėjus radau ten vieną vaikinuką, ir jau man ruošiantis išeit jis išsitraukė amerikos indėnų fleitą ir pradėjo ja grot. paskui ją pakeitė į kitą – turėjo kokias 4-5 su savim. pradžioj jis net nematė, kad aš stoviu už jo, vėliau pastebėjo mane, tad gavau leidimą apžiūrėt jo instrumentus:) bet šiaip buvo labai neįtikėtina viskas – garsus tekančio vandens garsas, mirtina tyla aplinkui ir indėniškos fleitos garsas:)  net nuoširdžiai norėjos verkt, kaip tobula viskas buvo.

po to dar buvo fun momentas, kai aš suvokiau, kad man kažkodėl svaigsta galva ir kad aš maždaug 26 valandas nieko nevalgiau.:)

ir šiaip su dalimi likusių jau pradėjau jaustis kaip šeima, kai visą dieną praleidom ilsėdamiesi prie laužo. vakare, aišku, netyčiom gavosi būgnų jam’as, bet ir šiaip buvo viskas nerealu. visiška poilsio ir ramybės diena.

reziumė: šitas festas buvo geriausias įvykis šią vasarą. ir tikrai vienas geriausių mano gyvenime. daug pamačiau, atradau ir patyriau, nebeliko jokių abejonių ‘ar man čia vieta’ ir t.t. ne veltui visi man sakė, kad į yagą žūtbūt reik nuvažiuot.

ir po galais, kaip faina, kad beveik kiekvieną (iš visko tereik atmest paskutinę kelionės į čekiją dieną) šios vasaros akimirką galėjau sau pasakyt, kad man daugiau nieko nereikia iš gyvenimo.

viskas.

p.s. velnias, ne viskas. dar buvau anykščiuose, įvykdžiau pareigą (ir pati nustebau savo sugebėjimais virtuvėj). o ryt važiuoju su gūga, migle ir ieva vienai nakčiai pasitūsint. bus įdomu. :)