vardai.
kadangi smaragde daug dirbu su vaikais, prisiklausau visokių vardų.
ir blyn, arba man taip atrodo (nu, tam tikri vaikai susirenka smaragde), arba šiais laikais kiekviena šeima stengias vaikui sugalvot kuo neįprastesnį vardą. Visokios vilnelės, gruodžiai, vasariai, vėjai, joriai, aronai ir t.t.
Kosmosas, nes tokie vardai man beprotiškai patinka.
facebook status update: virga pleskaitė linksminasi.
kuo toliau, tuo mano post’ai vis trumpėja.
šįkart, urtė apsidžiaugtų – atrodo, anksčiau ar vėliau, vistiek tenka susimokėt už savo gyvenimo ”klaidas”.
beje, pašnekėjus šiandien su rūta, supratau, kad aš esu BEPROTIŠKAI laiminga, kad išėjau iš kulviečio.
naujienybės.
šiandien tipo ypatinga diena.
pirmą kartą gyvenime keičiau vaikui pampersus! :D
(ot pasidžiaugiau).
O kitas įrašas ne po metų.
Neklausau sesės pranašysčių (greičiau – erzinimų). Sekantis įrašas – ne po metų.
Trumputis, nes miego noriu.
Pasakykit man neapsišvietusiai – vakar gal kokius mokesčius sumažino ar šiaip ką nors naudingo visuomenei nutiko?
Nes šiandien labai daug praeivių, nepažįstamų žmonių gerai nusiteikę, malonūs be galo visi. Nuo ankstyvo ryto.
Jei ne, tada nežinau kas atsitiko. Nes tikrai taip niekad nebūna.
Užsieniečiai.
Šiandien man užsieniečių pilna diena.
Važiuojant ryte į kirpyklą nejučiom nusišypsojau keliems praeiviams. Šie, pasirodo buvo užsieniečiai, tai pasisveikino ir persimetėm dar keliom nereikšmingom frazėm (nes stovėjom sankryžoj).
Po kirpyklos užėjau į trakų kofeiną. Kadangi buvo vis dar rytas, mažai žmonių, tai barista buvo kažkur dingus. Norėjau nueit pasidėt daiktus, bet ji staiga iš kažkur išdygo, ir paklausė ar dabar ką nors pirksiu. Atsakiau, kad taip, ir nuėjau pasidėt daiktų. Praeinant pamačiau kažkokį užsienietį sėdintį kampe ir dirbantį su laptopu.
Nusipirkau kavos, nešiausi atgal ir pasidėjus kavą grįžau pasiimt šiaudelio. Einant vėl prie daiktų, atsisėst, tas užsienietis man angliškai pasakė-paklausė maždaug “Tu nepasakei baristai labas?” (taip neužtikrintai, nustebęs). Pradžioj truputį sutrikau, bet po to atsakiau jam. Kažką jis man dar atsakė, ir taip netyčiom užsivedė pokalbis, pakvietė atsisėst prie jo staliuko. Nu ką, galvoju, užsienietis, pas juos ten taip įprasta.:) Tai po to sėdėjom ir daug daug šnekėjom. Jis buvo studentas iš Turkijos, norintis mokytis lietuvių kalbos. Į Vilnių atvažiavo prieš kelias dienas, ten netyčia susitiko vieną per internetą pažįstamą lietuvę, dabar mokosi lietuvių kalbos, norėtų rudenį studijuot Lietuvoje.
Kadangi ir taip turėjau kofeine laukt draugo, tai taip ir sėdėjom pusantros valandos, šnekėjom. Prisiklausiau daug visko apie Turkiją. O Arnas atėjęs nustebo, bet greit apsiprato. :)
Vienžo, galiausiai Arnas susitvarkė savo dokumentus vgtu ir teko atsisveikint su tuo užsieniečiu, bet turiu galimybių jį vėl susitikt – sakė, kad labai daug laiko praleidžia trakų kofeine, o aš irgi. :)
Taigi, po kurio laiko, būnant Sereikiškėse ir sėdint pievelėje prie mūsų priėjo du užsieniečiai ir paprašė atsakyt mūsų į kelis klausimus apie Lietuvą. Klausimai buvo ne tokie neįdomūs, kaip dažniausiai klausinėja praeiviai, o gana netradiciški. Galiausiai teko mums su Arnu papasakot apie mūsų susitikimą su turku – mat uždavė ta porelė klausimą ”Kaip manote, kokios asociacijos kyla užsieniečiams pasakius žodį ‘Lietuva’?”. Tada papasakojom, kodėl tas turkas norėjo atvažiuot į Lietuvą. Turkija berods vietine kalba išvertus reiškia ‘šalį, kurioje per daug saulės’. O Lietuva – šalis, kurioje per daug lietaus. Taigi toks kontrastas gaunas. :)
Taigi su ta pora pabendravom trumpai, bet įdomiai.
Ir galiausiai dar sutikau draugę, kuri vaikščiojo po miestą su draugais prancūzais.
Reziumuojant – pasijaučiau lyg užsienyje.
omg.
Nežinau kaip dabar kitaip išsireikšt, kaip tik OMG. Seniai norėjau parašyt blogan, bet mano kompas neveikia, o tame, kuriuo dabar naudojuos, nesugebu lietuviškų raidžių įsidiegt. O dabar prie sesės kompo (kol jos nėra :) ) sėdžiu.
Taigi, bandau prisimint ką norėjau parašyt, o čia bus ilgas įrašas. Aaaaaa, kaip laikas lekia!
- – -
Mano sesei pasisekė ir ji gavo du bilietus į Linkin park koncertą. Kadangi niekas nėjo, tai nusivedė mane. O bilietai ne šiaip sau – VIP. Pirma gavom progą nestovėt ilgoj eilėj, o praeit pro VIP įėjimą. Po to iš vis sutrikom – įėjau į mūsų ložę ir sutrikus sustojau tarpdury. Žiū – stalas su užkandžiais, šone gėrimukai, viskas taip prašmatnu. Nei manęs, nei sesės niekas neperspėjo, kad taip bus. Bet pasitiko mus vaikinukas, pakvietė, vienžo, viskas buvo gerai, pataikėm kur reik. Tik pradžioj buvo labai keista.
Pats koncertas tai jėga. Kaip sesė gerai sako – trūko tik buvimo apačioj, kur visi taškėsi.
Per apšildančią grupę švietė trys galingi prožektoriai (kur scena apšvietinėja). Tik jie švietė ne į sceną, o padrikai į sėdinčius žiūrovus, vis keisdami švietimo tašką. Taip ir nesupratom koks buvo to tikslas.
Be to, buvo labai smagūs apsauginiai. Prieky stovintys išdalino priekinėm eilėms vienkartinius puodelius, davė vandens atsigert.
Vienžo, buvo repas.
Ai, ir dar labai gražiai iš viršaus atrodė žiebtuvėliai ir visokios lemputės, kuriomis švietė žmonės per ramesnes dainas! Nuostabiai atrodė. :)
- – -
Šiandien – turbinė diena. Nuo pietų po miestą vaikščiojau su fiskaru (kirvuku), nes pasiėmiau iš Jurgos žygiui. Nusprendžiau, kad jį nešiotis nors ir nepatogu, bet tikrai verta vien dėl žmonių reakcijų. Taip pat pasidžiaugiau, nes sutikau malonius policininkus – bandė juokais prikibt, ko čia šaltąjį ginklą nešiojuos.
Pagaliau normaliai apsipažinau su fire freak’ais, pas kuriuos mūkas su urte jau seniai tūsinasi. Ir ką galiu pasakyt – jėga žmonės, man patiko. :)
Mmmm, o vakare ketvirtadienio tradicija – šokiai.Nors pradžioj ir nesišoko, bet vistiek buvo jėga.
Atrodo tiek daug norėjau parašyt, o tiek mažai gavos… :) Kadangi jau įrašo galas, tai dar pasiskųsiu – vasara, atostogos, bet vistiek visko ką noriu padaryt nespėju, nors per mokslo metus daugmaž spėdavau. Absurdas.
BTW, oficialiai į licėjų neįstojau, bet neoficialiai įstojau – taip man dar labiau patinka, mat galėsim sakyt, kad niekas iš mūsų šeimos taip ir neįstojo į licėjų. :D
Avarijos.
Kažkada brolio bloge aptikau šitai (silpnų nervų žmonėms nepatarčiau žiūrėt).
Ir man dar kažkas (gal net tas pats brolis) pasakė, kad ir Lietuvoj taip būna – tiesiog niekas nerodo tokių vaizdų (pavyzdžiui per tv ar dar kur niekada nesu mačius). Aišku, būtų efektinga parodyt tuos vaizdelius REALIAI vairuotojams. Gal bent kiek paprotintų.
O vat važiavau prieš kelias dienas autobusu, ir dar iš tolo pamačiau avariją – paprasta mašinytė ir tas didžiulis ’sunkvežimis’ (nežinau kaip kitaip pavadint tokio dydžio mašinas), kur mašinų krūvas veža susidėjęs. Nu ir stovi aplink keli vyrukai, policininkai, tolėliau ir greitoji sustojus. Tada pamačiau vieną žmogų gulintį, ir kažkaip keistai jis atrodė, tai pabandžiau geriau įsižiūrėt. Ir kai supratau, kas ten atsitiko, nebenorėjau įsižiūrinėt – vaikiną (spėju iš aprangos) partrenkė ta didžiulė mašina. Bet ne šiaip partrenkė, o grynai pervažiavo, ir dar iš tolo mačiau, kaip jis guli per pusę perskirtas ir aplink žarnagaliai mėtos visokie. O į mažąją mašinytę matyt šiaip paklaikęs ’sunkvežimio’ vairuotojas įvažiavo.
Džiaugiaus, kad mano autobusas važiavo aplinkkeliu ir nemačiau viso to iš arti.
Fui. :<
Singing in the rain.
Anksčiau niekad nesuprasdavau, kai žmonės ką nors pamatę gražaus, nuostabaus sakydavo, kad net šiurpuliukai krečia (nu normalu, kai būna šalta, baisu ir t.t., bet ne gražu?..)
Užtat dabar pačią mane krėtė šiurpuliukai pamačius šitą video. Visus kartus kiek žiūrėjau, tiek buvau išsižiojus.
Dar visai patiko šitie, tačiau pirmąjam berniukui neprilygsta nė velnio. Jis nepakartojamas. :)
Laukiniai.
Buvom šiandien su mūku prie baltojo tilto, pievoje, ir aš buvau basa. Mūkas tada mane pavadino laukine.
Po kiek laiko (nors tada buvau jau su batais), tikrai pasijaučiau lyg laukinė, nes pamačiau kaip pro mane šuoliavo fretka. Iš šono atrodė lyg būčiau kur toli toli, o ne vidury miesto. Tas šeškiukas man priminė kokį tai laukinį gyvūną, skuodžiantį per pievą… Bet šiaip labai fainas pasirodė, gavau pačiupinėt po to. :)
Tik didžiausia to šeškiuko bėda buvo ta, kad jis bėgo visur, kur tik matė vaikštant žmones – šuoliavo paskui judančias kojas. :)
