and life goes on.
ne veltui kažkada vasaros pabaigoj galvojau, kad iki kitos vasaros gyvensiu vien prisiminimais. ši vasara neleidžia savęs pamiršt (nors tu ką).
why is that? nes juggling camp šį savaitgalį vėl labai smarkiai priminė vasaros nuotykius. daug žongliravimo, džiaugsmo ir juoko, gražūs ežerai ir gražūs miškai, ramybė ir tūsas, tie patys keli nuostabūs žmonės – daug gero.
reiktų kaip nors pabandyt aprašyt bent kiek visą reikalą. žiūrint iš organizacinės pusės – pirmas blynas prisvilęs. bet aš kaip workshopo vedėja nesiskundžiu, nes man mokėt pinigų apskritai nereikėjo. vieta – super. ežeras labai gražus, miškas LABAI gražus, patys pastatai – so so. reikėjo truputį daugiau erdvės viduj ir šilumos. bet užtat visa tai atsveria įspūdingi vėtros nuversti medžiai su dar įspūdingesnėm šaknim. :) važiuosim ten filmuot deginimų kada.
mm, kas dar. kompanija – na, visai nieko, tikėjaus blogiau:) + visai netyčia camp’as tapo international projektu – turėjom 5 prancūzus. ir dar turėjom labai keistą sargą. LABAI keistą, kuriam mes atrodėm tikriausiai dar keistesni negu jis mums ,
// feedback’o matyt tik tiek trumpai (pernelyg viskas šviežia, kad rišliai ir plačiai aprašyt //
—————————
važiuojant atgal, vos tik įsėdus į mašiną su kavos puodeliu ir šokoladu iš degalinės, aš ir sėmka vienu metu pagalvojom – visai kaip vasarą. tik mašina ne ta.
tai buvo žiauriai geras jausmas. o sėmka vis dėl to yra vienas geriausių… sukeliautojų (?) (čia nuo žodžio ’sugėrovas’, tiesiog nesugalvoju atitikmens kuris geriau išreikštų tai ką aš noriu pasakyt)
—————————————————————————————
po tokių savaitgalių ne-ne-ne-nesinori grįžt į mokyklą. atgal pas visas nesąmones, intrigas, mokslus, reikalus; pas visai ne tuos žmones, su kuriais norėtum būt. matyt blogai, kad aš iš karto taip nusiteikiu, bet kad kitaip net negaliu. pernelyg gera ten buvo (nes blogi dalykai jau spėjo užsimiršt, atminty pamažu lieka vien tik geri atsiminimai).
ačiū, broli, ir ačiū… draugai?
seniai seniai brolis nutraukė mano gitaros stygą, seniai seniai aš ir šiaip neturėjau laiko kada ja grot (paprasčiausiai nebuvau namie), ir seniai seniai man tas pats brolis kniso protą, kad pakeisčiau stygas.
ir ačiū broli, kad pagaliau privertei mane jas pakeist!
po galais, negaliu žodžiais apsakyt to nuostabaus jausmo, kai po kokių >2 mėnesių vėl išgirsti savo rankomis gitara sugrotus garsus. kaip skamba naujutėlaitės puikios stygos (kas, kad uždėtos ant anaiptol ne naujutėlaitės ir ne pačios nuostabiausios gitaros), kaip gera grot, ahhhhhhh, vien dėl to verta 2 mėnesius nerast progos pagrot:)
nenusakomas jausmas.
o šiandiena šiaip keista diena. ryte susitikau su čibiu, po to su auste, ir visą tą laikotarpį jaučiausi visiškai nesava – galiausiai, kai dar ir pradėjau pesimistiškai skųstis austei, nusprendžiau, kad ne ta koja išlipau iš lovos.
o bet tačiau – susitikus su urte mano būklė gana normalizavosi, o po to vakare nuėjus į violetos parodos atidarymą ‘art cafe’ ji iš viso šoktelėjo iki pat lubų. eidama į tą parodą žinojau, kad sutiksiu kelis pažįstamus iš vilniaus ir iš klaipėdos, bet visiškai nesitikėjau, kad susirinks toks jaukus savų žmonių ratelis. buvo beprotiškai gera DAR kartą pamatyt juos – visiškai nesvarbu, kad su kai kuriais ir taip praleidau visą vasarą – vistiek tai buvo nuostabiai jauku ir miela. net jei ne koks renginys, ne darbas, ne festivalis – vistiek sugebam kažkaip susirinkt vienon vieton, susiburt, ir tai yra taip GERA. mmmm, tuoj visai susilydysiu (sėdžiu ir spėlioju, ar susilydysiu, ar susilydisiu).
žodžiu. vakaras atsvėrė visas dienos metu vykusias nesąmones.
summer.
vasara LEKIA nežmonišku greičiu.
čekija praėjo įdomiai (viskas iki paskutinės nakties buvo labai ok, o paskui buvo labai žoska ir labai keista).
žonglierių stofkė turėjo būt darbas su biškiu tūso, bet gavos tūsas su biškiu darbo. i like it very much, tik pinigus dar reik atsiimt.
o tundra. nu tipo, iš muzikinės pusės tai nieko ir nesitikėjau, elektronika nelabai man:) o šiaip žonglierių visokių prisižiūrėjau, ir su sava chebra prasitūsinau.
va. bevažiuojant atgal sėmka pasiūlė varyt padėt yagai ruoštis. motina sakė prasičekins, kas ten per festas, ir išleis tik tada, jei viskas ore:) būtų visai fun, >nei savaitę prabūt su tais žmonėm. o žmonės turėtų įdomūs susirinkt.
va. dabar einu nusiplaut kojų ir miegučio, po maždaug dviejų parų nemiegojimo.
next stop – aleksandra, 10d.
gyvenimas tęsiasi.
aš eilinį kartą dingstu iš namų. šįkart – su kursiokais į čekiją.
pailsėjau truputį, pabuvau vilniuj ilgėliau, o dabar vėl tęsiu vasaros linksmybes. iš karto po čekijos – žonglierių stovykla, tundra, mažytė pertrauka, aleksandra, yaga (?) ir visiškai laisvas rugpjūtis (rodos, neilgai jis bus laisvas).
gyventi linksma!
see ya. einu žongliruot (šiand pasaulinė žongliravimo diena!) ir tebūnienaktintis.
vardai.
kadangi smaragde daug dirbu su vaikais, prisiklausau visokių vardų.
ir blyn, arba man taip atrodo (nu, tam tikri vaikai susirenka smaragde), arba šiais laikais kiekviena šeima stengias vaikui sugalvot kuo neįprastesnį vardą. Visokios vilnelės, gruodžiai, vasariai, vėjai, joriai, aronai ir t.t.
Kosmosas, nes tokie vardai man beprotiškai patinka.
ką veikiu pastarosiom dienom.
daug ką veikiu (tik blogo nerašau, haha).
pusę laiko praleidžiu smaragde. šitą darbą myliu, jis veža! šiandien prieš pat išeinant atsitiko labai mielas dalykas – atėjo vaikinukas ‘telekinezės’ lankstinukų. daviau jam, po to jis paklausė, ar šokoladą valgau. pasakiau, kad valgau, ir tada ištraukė schogetten šokolado plytą ir davė sakydamas “tai va, imk, skanaus, su vaikais pasidalink”. awwww, tai buvo beprotiškai miela. :)
licėjus – baigta. reguliariai nebevaikštau, karts nuo karto tik nueinu.
hmm, kas čia dar. miego beprotiškai trūksta. bet nieko, 5nį išsimiegosiu. o tada tikiuos išvykt į telekinezę – būtų nerealus tūsas.
dabar reik sulaukt, kol audrius atvažiuos, atveš raktus. dar reik pabandyt nusirident nuo pečių prievolę sutvarkyt virtuvę, nes jaučiu, kad vis dėl to nepajėgsiu. va.
pokalbis.
Rūta says: gerai, va <…>. Kaip tu?
Vi. says: tobulai
Rūta says: nu tai kaip visada
i like this one.
VKF ‘09
MHM.
savanoriavimas dar nesibaigė, vkf irgi, bet po to dar pamiršiu ką… (o taip nesinori nieko pamiršt).
nes va vakar jau net nelabai smulkmenų atsimenu kas vyko, tik žinau, kad viskas buvo gerai. tik ryža koža iš moksliukų užkniso, kai kurie savanoriai nauji irgi, bet nieko.
o šiand buvo kosminė diena. rytas – vienas tobulųjų. eini ryte miestu, žmonių tik vienas kitas, rankoj kofeino kava, yra dar viena maža smulkmenytė (gūga – ASTROFIZIKA!!). įeinu į sereikas, o ten dar didesnis kosmosas – tuščia, ir per visą parką aidi džiambe garsai – pačiam sereikų gale kokie 7 vaikinukai susėdę būgnais GALINGAI groja. nuostabus efektas.
ryža koža lyg ir malonesnė buvo, nauji savanoriai – gal irgi visai nieko… apskritai, jei ne prastokas oras (nors po to jau ir jis nebetrukdė), viskas būtų buvę turbo. bet ne, ir dabar buvo turbo. žoooodžiu. reik, kad galvelėj mintys susidėliotų.
(dar ir fizikų draugų susiradau. ,) )
va. miela buvo sutikt žmonių iš buvusios vasaros stovyklos dusetose, po to – ir rūtą (su kristijonu, wūhū!).
VIENŽO, kaip mėgdavau sakyt – viskas labai puiku. tikėkimės, kad ryt bus tas pats!
bonobo – transmission94 (parts 1 + 2)
senas naujai atrastas metų atradimas – muzika. jei anksčiau būdavo ‘ai, nu jo, jėga, pralinksmina, šiaip faina paklausyt’, tai po galais, šiemet taip požiūris pasikeitė, taip pradėjau gilintis, vis giliau ir giliau, vidun, ir tai yra taip nerealu.
tikriausiai, pačiai viso šito pradžiai reiktų dėkot Ž., nes po galais, kažkodėl tik jo dėka pradėjau įdėmiai žiūrėt lyricsus, o vėliau, savaime – ir visa kita.
vasara.
jei šią vasarą įgyvendinsiu bent pusę planų, kuriuos dabar esu sugalvojus, bus kaifas.
