(puke)
pagaliau galiu drąsiai ir nuoširdžiai pasakyt, kad šiuo metu licėjus užkniso juodai.
tiksliau, ne licėjus, bet mokslai. sesija – viskas ok. pirma savaitė po sesijos – viskas ok. o dabar jau taip užkniso:
1) realiai nebėra tokios motyvacijos mokytis kaip anksčiau (jau įsivaizduoju krūvas moralų iš sesės, kai ji perskaitys šitą sakinį ,) ), nes egzus išsilaikėm, viskas tvarkoj. dabar tik kai kurių mokytojų sąžinės klausimas – pabaigsim kursą ar ne.
2) tą pačią motyvaciją naikina ir tai, kad vieni mokytojai jau mala visišką šūdą (kartais ir dėl to užknisa sėdėt pamokose, nes vistiek NIEKO gero nenuveiki), o kiti mokytojai visiškai rimtai toliau dėsto savo dalyką.
3) galėtų būt ramu – išsilaikei egzus iš VISO PABAIGTO kurso ir ate – atostogos, viskas. o dabar nė velnio niekas nežino, kada tos atostogos, kas bus ir t.t. Šiuo metu džiugina tik tai, kad šią savaitę turėtumėm galiausiai parašyt jau visus darbus (tik lieka nuostabioji fizika ir dar nuostabesnė prancūzų kalba). Iš kitos pusės, likusios savaitės – jeigu vyks pamokos, tai bus visiškas absurdas – laiko gaišinimas.
Bet dar niekad iki šiol nebuvo to jausmo, kad tuoj apsivemsi nuo mokslų tikrąja to žodžio prasme, nes nieko doro vistiek nenuveiki.
Iki vasaros liko 6 dienos.
pokalbis.
Rūta says: gerai, va <…>. Kaip tu?
Vi. says: tobulai
Rūta says: nu tai kaip visada
i like this one.
VKF ’09
MHM.
savanoriavimas dar nesibaigė, vkf irgi, bet po to dar pamiršiu ką… (o taip nesinori nieko pamiršt).
nes va vakar jau net nelabai smulkmenų atsimenu kas vyko, tik žinau, kad viskas buvo gerai. tik ryža koža iš moksliukų užkniso, kai kurie savanoriai nauji irgi, bet nieko.
o šiand buvo kosminė diena. rytas – vienas tobulųjų. eini ryte miestu, žmonių tik vienas kitas, rankoj kofeino kava, yra dar viena maža smulkmenytė (gūga – ASTROFIZIKA!!). įeinu į sereikas, o ten dar didesnis kosmosas – tuščia, ir per visą parką aidi džiambe garsai – pačiam sereikų gale kokie 7 vaikinukai susėdę būgnais GALINGAI groja. nuostabus efektas.
ryža koža lyg ir malonesnė buvo, nauji savanoriai – gal irgi visai nieko… apskritai, jei ne prastokas oras (nors po to jau ir jis nebetrukdė), viskas būtų buvę turbo. bet ne, ir dabar buvo turbo. žoooodžiu. reik, kad galvelėj mintys susidėliotų.
(dar ir fizikų draugų susiradau. ,) )
va. miela buvo sutikt žmonių iš buvusios vasaros stovyklos dusetose, po to – ir rūtą (su kristijonu, wūhū!).
VIENŽO, kaip mėgdavau sakyt – viskas labai puiku. tikėkimės, kad ryt bus tas pats!
Mano
mobiliaką pavogė.
Šūdinas jausmas, kai žinai, kad kažkas iš <10 aplink tave stovinčių žmonių jį pavogė, bet neįsivaizduoji ką daryt.
Nieko, pavogė bent jau tik plytą. Aš sugebu prarasti mobiliakus plytas.
update: maximose nėra pirkt ežio kortelių. eikit šikt.
Tradiciškai.
Tradiciškai trumpai.
Skautų žemė. Noriu atgal į miškus. Susivalgė skaniai.
Nakvynė pas gūgą. Turėčiau vaflinę namie, tai būčiau storut storutėlė. Ir visgi, darbo nakčiai geriau nepasilikt.
Trakai. Kibinas su šokoladu – sucks.
Hm. Sėmkė klausė manęs, ar neturiu giminėj švediško kraujo. Mat jam labai jau kliūva mano šnekėsena (tai, kad kartais neaiškiai šneku).
Net nežinau kodėl rašau šį įrašą. Juolab, kad šiuo metu (1:40) galėčiau ir eit miegot (padarius geo projektą).
Paskutinis skambutis.
Darėm ir padarėm skambutį ketvirtokams. Padarėm nuostabiai, klasė – čiapija, o kiemelyje baltus balandžius leidom. Ir ruošiant nerealiai užsivežėm. Aš beprotiškai džiaugiuos mūsų darbu.
Savo dalį atlikę ėjom į bendrą renginį, trečiokų padarytą. Pradžioj – ok ok, gražu. Po to pajazzinta ‘Už girių už kalnų’ liūdna liūdna daina, auklėtojų šnekos, pasišnekėjimai su gūga – ir taaaip liūdna pasidarė. Ir dėl kai kurių gerai pažįstamų ketvirtokų (licėjaus minusas – pusė išvažiuoja užsienin, ir velniai žino, ar kada nors gyvenime juos dar pamatysi), ir dėl savęs (kaip metai greit prabėgo, o liko viso labo tik tris kartus tiek, kiek jau praėjo. žopytė.). Iš pačio galo gūga išėjo, aš vėliau irgi, ir sėdėjom abidvi salytėj ir žliumbėm. Po to pabandžiau vaizduot, kad gelbėju pasaulį (padariau vieną ne patį protingiausią ir reikalingiausią dalyką), o po to grįžau, pašnekėjom su auklėtoja, sutvarkėm viską.
Žodžiu. Skambutis buvo nerealiai liūdnas, visa likusi diena – vien visokių prisiminimų ir apmąstymų.
P.S. Pagaliau viskas baigės. Ž., ate.
facebook status update: virga linksminasi
kuo toliau, tuo mano post’ai vis trumpėja.
šįkart, urtė apsidžiaugtų – atrodo, anksčiau ar vėliau, vistiek tenka susimokėt už savo gyvenimo “klaidas“.
beje, pašnekėjus šiandien su rūta, supratau, kad aš esu BEPROTIŠKAI laiminga, kad išėjau iš kulviečio.
naujienybės.
šiandien tipo ypatinga diena.
pirmą kartą gyvenime keičiau vaikui pampersus! :D
(ot pasidžiaugiau).
bonobo – transmission94 (parts 1 + 2)
senas naujai atrastas metų atradimas – muzika. jei anksčiau būdavo ‘ai, nu jo, jėga, pralinksmina, šiaip faina paklausyt’, tai po galais, šiemet taip požiūris pasikeitė, taip pradėjau gilintis, vis giliau ir giliau, vidun, ir tai yra taip nerealu.
tikriausiai, pačiai viso šito pradžiai reiktų dėkot Ž., nes po galais, kažkodėl tik jo dėka pradėjau įdėmiai žiūrėt lyricsus, o vėliau, savaime – ir visa kita.
Kai teka saulė, pavažiuoja protas 